- kūjuoti
- kūjúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. Vkš kalti, plūkti su kūju: Jis naują aslą kamaros kūjúo[ja] – muša su mediniu kūjumi J. 2. intr. svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti: Boba girta kūjúo[ja] (šlitiniuoja) eidama J. Prigėręs kūjúo[ja] į visas puses J. Girtas eidamas kūjúoja Sr. Ką tu čia kūjuoji it žąsytis pėpio laiku! Skd. Jonis taip pasigėrė, kad pasvadintas tiesiai nebenusėda, o kūjúo[ja] ir kūjúo[ja] Vkš. Ir pradėjo kūjúoti kaip žąsytis pryš dvėsdamas Kl. | Ratų ašės nudilusios, ratai kūjuo[ja] Prk. 3. intr. Sld linguoti, kinkuoti galva: Arklys su galva kūjúoja – bus lietaus Ktk. Nekaršta, o arkliai kūjúoja Ktk. 4. tr. mušti: Tėvas sūnų kūjãvo Rdm. 5. intr. skaudėti: Kad pilvas kūjuo[ja], ėsk rūtas Varn. \ kūjuoti; atkūjuoti; iškūjuoti; nukūjuoti; parkūjuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.